Zapyškio bendruomenė
Informacija Svetainės schema Į pirmą puslapį
 
Forumas Skelbimai Naujienos Kontaktai Parama  
 
 
 
 
 
 
 
Atviros Lietuvos Fondas
Atviros Lietuvos Fondas

Miesteliai, kaimai, kaimeliai

 

Zapyškio seniūnijos teritorijoje yra 1 miestelis ir 18 kaimų (iš jų 12 išsidėstę miškuose).

 

1. ALTONIŠKIŲ KAIMAS – 5 km. į šiaurės vakarus nuo Zapyškio. Pro Altoniškius teka Ova (Nemuno intakas). Ant pailgos, stačiašlaitės aukštumos, kurią iš šiaurės vakarų juosia Ova, o iš šiaurės rytų – gilus Nemuno slėnis, yra piliakalnis, vadinamas Altonės kalnu. Pagal padavimus, senovėje ant to piliakalnio buvusi kūrenama ugnis ir aukojamos aukos jaunavedžių globėjos deivės Altonės garbei.

Kaimo vardas labai senas. Spėjama, kad jis kilęs nuo Altonės piliakalnio pavadinimo.

a) DRŪTGALIS – šiaurinė kaimo dalis. Vardą gavo nuo to, kad čia gyveno pasiturintys, ekonomiškai stipresni, drūti valstiečiai.

b) SKIRPSTAUJA – rytinė kaimo dalis. Nemuno – Skirpstaujos kairiajame krante. Vietovės pavadinimas galėjo kilti nuo upės vardo ir nuo skirpsto medžių, kurių čia kadaise buvo priaugę pilni Nemuno ir Skirpstaujos slėnių krantai.

1991 metų sausio 1 dieną kaime buvo 39 gyvenamieji namai ir 152 gyventojai.

 

2. BRAZIŪKŲ KAIMAS – 7 km. į pietvakarius nuo Zapyškio. Ties Braziūkais prasideda Višakis (Šešupės intakas). Kaimo viensėdžiai įsiterpę tarp didžiulių Berūkštinės, Maištinės, Viršnovio miškų. Tik siaura ilga žemės juosta dirbama, visur kitur girios.

1863 metais Berūkštinės miške vyko sukilėlių mūšis su caro kariuomene. Į rytus nuo Braziūkų yra sukilėlių kapai ir paminklas žuvusiems. Kaime – gamtos paminklas – LIEPA MOTINĖLĖ (2,5 metro skersmens liepa).

1933 metais kaime pastatyta koplyčia, 1936 metais įsteigta parapija. 1923 metais Braziūkuose buvo 49 sodybos ir 237 gyventojai, o 1991 metų sausio 1 dieną  - 32 gyvenamieji namai ir 100 gyventojų. Kaime veikia pradinė mokykla, įkurta 1928 metais.

a) ANGLIJA – pietvakarinė kaimo dalis. Kol nebuvo pravesta melioracija, čia buvo pelkėta. Gyventojai gyveno tarsi saloje.

b) INDIJA – vidurinė kaimo dalis.

 

3. DIEVOGALOS KAIMAS – 0,5 km. į pietvakarius nuo Zapyškio. Rytiniu kaimo pakraščiu teka Kerupė. Tai tipiškas gatvinis kaimas, kurio beveik visi gyventojai gyvena abipus 2,5 km. ilgio gatvės. Kaimo pavadinimas veikiausiai bus atsiradęs nuo ten pat tekančio Dievogalos upelio.

Legenda pasakoja, kad Dievogalos kaime buvo deginama Perkūno žinyčios aukuro ugnis. Dėl Altonės vaidilutės ir Dievogalos Perkūno žinyčios vaidilos meilės, užgesusi Perkūno žinyčios aukuro ugnis. Dėl to žmonės pradėję šaukti „Dievų galas, Dievų galas“. Iš to esą kilęs Dievogalos pavadinimas.

Dievogalos vardas paminėtas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Alesandro 1500 – 1504 metais išduotoje privilegijoje savo sekretoriui Jonui Sapiegai už ištikimą tarnybą. Jonas Sapiega gautą žemę pirmaisiais metais prie Dievogalos upelio pradėjo statyti dvarą, o prie vieškelio – miestelį.

1991 metų sausio 1 dieną Dievogaloje buvo 152 gyvenamieji namai. Gyveno 514 gyventojų.

 

4. DURPYNO KAIMAS – 1991 metų sausio 1 dieną kaime buvo 8 gyvenamieji namai. Gyveno 18 gyventojų.

 

5. JADAGONIŲ KAIMAS – 9 km. į šiaurės vakarus nuo Zapyškio, kairiajame Nemuno krante. Į šiaurę nuo Jadagonių teka Liekė, pietuos – Judrė (abu Nemuno intakai). 1883 metais kaime gimė dailininkas prof. J. Šileika.

a) KERAPLAI – pietrytinė kaimo dalis.

b) PAGONIJA – šiaurės vakarų kaimo dalis.

1991 metų sausio 1 dieną kaime buvo 50 gyvenamųjų namų. Gyveno 122 gyventojai.

 

6. JUDRAIČIŲ KAIMAS – 13 km. į vakarus nuo Zapyškio, 4 km. į pietryčius nuo Lekėčių, Vincentavos miško rytiniame pakraštyje. Sodybos išsibarsčiusios vienkiemiais. Ties Judraičių kaimu prasideda Judrė (Nemuno intakas). Kaime aptikta akmens amžiaus stovyklos likučių.

1991 metų sausio 1 dieną kaime buvo 10 gyvenamųjų namų. Gyveno 13 gyventojų.

 

7. KLUONIŠKIŲ KAIMAS – į pietvakarius nuo Zapyškio. Kaime yra administracinis pastatas, kuriame įsikūrusi Zapyškio seniūnijos administracija, atnaujinta pagrindinė mokykla. Kaime naujoji Zapyškio bažnyčia, kapinės.

a) BAŽNYTINIAI – rytinė kaimo dalis. Tai buvusi Zapyškio bažnyčios žemė.

1991 metų sausio 1 dieną kaime buvo 87 gyvenamieji namai. Gyveno 327 gyventojai.

 

8. KRUŠINSKAI – kaimas, 14 km. į pietryčius nuo Zapyškio. Kaimas įsikūręs tarpumiškyje. Kaimo vardas kilęs nuo pirmųjų kaimo gyventojų Krušinskų.

a) KUBILIAI – rytinė kaimo dalis.

1991 metų sausio 1 dieną kaime buvo 13 gyvenamųjų namų. Gyveno 20 gyventojų.

 

9. KURAS – kaimas 9 km. į pietus nuo Zapyškio. Kaimą iš visų pusių supa dideli Kuro girininkijos miškai. Kaimo viduriu teka Ovos upelis, o rytiniu pakraščiu eina Kauno – Šakių plentas. Kaimo pavadinimas kildinamas nuo pirmojo gyventojo Kuro.

a) KELČERIAI – vakarinė kaimo dalis.

b) KERAPLAI (KERAPLYNĖ) – šiaurinė kaimo dalis.

c) PEKLA – rytinė kaimo dalis. Anksčiau iš pušinių kelmų čia buvo degama smala. (Apie šitą kaimą dar reikia informacijos gyventojų skaičiaus, mano lapuose jau nebuvo)     

d) ŽIOBGRAUŽIAI – vakarinė kaimo dalis. Žemės čia nederlingos, krūmai, brūzgynai, nudžiūvę žabarai.

1991m. sausio 1 d. kaime buvo 27 gyvenamieji namai, gyveno 163 gyventojai.

 

10. KUODIŠKIAI – kaimas, 7 km nuo Zapyškio.

1991m. sausio 1 d. kaime buvo 6 gyvenamieji namai, gyveno 10 gyventojų.

 

11. NOVA –  kaimas 7 km į vakarus nuo Zapyškio. Vieniedinio kaimo sodybos išsimėtę tarp nedidelių, smėlėtų miškelių. Žemės čia nederlingos, smėlėtos, mažai dirbamos. Iki 1913 kaimas vadinosi NAUJIENA.

1991m. sausio 1 d. kaime buvo 27 gyvenamieji namai, gyveno 72 gyventojai.

 

12. PAPIŠKIAI  - kaimas, 2 km i šiaurės vakarus nuo Zapyškio. Anksčiau kaimas vadinosi PAUPIŠKIAI.

a) ŠUNKARYNĖ – pietinė kaimo dalis

b) UKRAINA – pietinė kaimo dalis.

1991m. sausio 1 d. kaime buvo 37 gyvenamieji namai, gyveno 81 gyventojas.

 

13. RIOGLIŠKIAI – kaimas, 7 km į šiaurės vakarus nuo Zapyškio. Kaimo viensėdžiai išsidėstę tarp Nemuno, Ovos ir Judrės upelių. Iš vakarų į kaimą įsiterpia Vincentavos girininkijos miškai, o kaimo viduriu teka Duorupio upelis bei mažieji jo intakai, antakėliai.

 

Riogliškiai – sena gyvenvietė. Legenda pasakoja, kad senovėje, kada lietuvių protėviai garbino gamtos jėgas, Ovos ir Nemuno kairiajame krante, ant Pieskyno kalno buvusi baisybės dievaitės Rioglos šventoji alka. Pati deivė, sako, buvusi bjauri : atsirioglinusi ir žmones gąsdinusi.

a)      APŠEJUKŲ žemė – kaimo dalis,

b)      DARDANELIAI – kaimo dalis,

c)      DRŪTGALIS – š.v. kaimo dalis

d)      ŽARNAKAIMIS – p.v kaimo dalis

e)      ŽEMAIČIŲ LOVA – pietinė kaimo dalis.

1991m. sausio 1 d. kaime buvo 44 gyvenamieji namai, gyveno 112 gyventojų.

 

14. RUPINAI – kaimas, 3 km į šiaurės vakarus nuo Zapyškio. Tai buvusi Altoniškių kaimo dalis.

      a) SILKINĖ – rytinė kaimo dalis. Silkinėje buvo Dobrovolės valsčiaus raštinė, pašto kelio Kaunas – Virbalis stotos, užvažiuojamieji namai su viešbučiu, arklidėmis ir karčiama. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę (1918m.) Silkinėje buvo įsikūrusi kaimo pradžios mokykla. Pirmąja mokytoja buvo Mitkutė iš Mikūnų kaimo.

1991m. sausio 1 d. kaime buvo 5 gyvenamieji namai, gyveno 15 gyventojų.

 

15. ŠIULIAI – kaimas, 10 km į pietryčius nuo Zapyškio. Kaimą iš visų pusių supa dideli Nerūkštinės, Meištinės ir Lodiškės miškai. Kaimo pavadinimas kildinamas nuo žodžio šulai. Šio kaimo žmonės gamino ąžuolinius šulus statinėms daryti.

1991m. sausio 1 d. kaime buvo 23 gyvenamieji namai, gyveno 56 gyventojai.

 

16. VILEMAI - kaimas, 6 km į petus nuo Zapyškio. Šiaurės vakariniame kaimo pakraštyje teka Kerupė, Dievogalos intakas, o kaimo viduriu sruvena Gintinė, Kerupės intakas. Pietvakariniame kaimo pakraštyje žaliuoja kultūrinės pievos. Kaimo pavadinimas kilęs nuo pavardės Vilimas (kaime ir seniūnijoje yra 10 sodybų, kuriose gyvena žmonės Vilemų pavarde).

1991m. sausio1 d. kaime buvo 41 gyvenamas namas. Gyveno 147 gyventojai.

 

17. Vincentava - kaimas, 4 km į rytus nuo Lekėčių. Kaimas viensėdžiais išsimėtęs tarp spygliuočių miškelių, nederlingose, smėlėtose žemėse. Prieš 120m. kaimas išaugo prie dvaro, priklausiusio kunigui vardu Vincentas.

1991m. sausio 1d. kaime buvo 32 gyvenamieji namai. Gyveno 48 gyventojai.

18. Zapyškis - miestelis, 17km į šiaurės vakarus nuo Kauno, kairiajame Nemuno krante, apatinėje Nemuno slėnio terasoje. Miestelis yra abipus Vytauto gatvės, Kauno-Šakių plento.

Senasis Zapyškis buvo susispietęs aplink senąją Zapyškio gotikinę bažnyčią. Naujas, dabartinis Zapyškis apie 1860 metus ar kiek anksčiau.

Zapyškis, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestelių, įsikūrė prie dvaro. Miesteliui augti daug padėjo gera geografinė padėtis. Gyventojai vertėsi žvejyba, miško plukdymu, smulkia prekyba, amatais, kurių ekonomika visuomet siejosi su nemunu vykstančia prekyba.

Zapyškio miestelis minimas 1575 ir 1584m., 1825-1847m. gavo miesto teises.

1991m. sausio 1d. miestelyje buvo 65 gyvenamieji namai ir gyveno 226 gyventojai.

19. ZIZAI - tolimiausias Zapyškio seniūnijos kaimas, 2km į šiaurę nuo Lekėčių. Per kaimą teka Liekė, Kairysis Nemuno intakas.

a) KELDVARIS - rytinė kaimo dalis. Seniau čia buvo Pavilkijo dvaro palivaras, kurio paskutiniai trobėsiai nugriauti dar 1938m.

b) RAKALYNĖ - kaimo dalis.

 

Informacija pateikta iš A. Vaičiaus parengtos kraštotyrinės medžiagos "Zapyškis", 1992-1993 (Lietuvos kraštotyros draugija, Kauno rajono skyrius)

Patalpinta į svetainę 2004-12-03


Nemuno vingis

Nuo Diržių sodybos

2004 © visos teisės saugomos
Zapyškio bendruomenės centras
Pagaminta mamaikoj